- šviesėti
- šviesė́ti, -ė́ja (šviẽsi Ds, Sb), -ė́jo intr. Š
1. impers. NdŽ darytis dienos šviesai, švisti, aũšti: Vasarą anksti šviesė́ja LzŽ.
2. impers. būti šviesai: Kas gi te šviesė̃s prie tokios prastos lempos Sb.
3. ppr. impers. BŽ506, DŽ darytis šviesesniam, eiti šviesyn, šviestis, giedrytis: Jau šviesė́[ja], visas tat lytus Rdn. Iš lengvo šviesė́ti NdŽ. Rytų pusėje šviesėjo, visuose dangaus pakraščiuose sklaidėsi debesys rš. Dangus iš vieno šono pradėjo tartum kiek šviesėti J.Balč. | refl.: Dėkui Dievui, jau dienelė šviẽsis Ds.
4. NdŽ darytis šviesios, šviesesnės spalvos: Stirninui senstant, ima šviesėti kaktos plaukai rš. Ungurių patelių nugara tamsėja, pilvelis šviesėja rš. Rūkas ima judėti, jis skystėja, šviesėja, sklaidosi, nyksta rš.
5. DŽ1 prk. darytis doram, kultūringam, žmoniškam: Ne šviesė́[ja] žmogus, o velnė[ja] – kiek vagystų! Krš.
6. prk. blaivėti (apie sąmonę): Šviesėja kaimo varguolių sąmonė, auga jų politinis susipratimas sp. Sąmonė gali įgyti ir daugiau intensyvumo, tai esti sąmonė gali šviesėti Vd.
7. prk. darytis lengvesniam, geresniam: Gyvenimas šviesė́ja DŽ1.
8. prk. darytis linksmam, linksmesniam: Šviesėja vargo prispausti veidai T.Tilv. Nuotaika šviesė́ja DŽ1.
◊ ãkys šviesė́ja gerėja savijauta, darosi lengviau: Ãkės pradėjo šviesė́ti, geriau pasidarė ligoninė[je] Krž. Nutirpę sąnariai atsigauna, galva lengvėja, akys šviesėja, vis šviesėja… rš.\ šviesėti; iššviesėti; nušviesėti; pašviesėti; prašviesėti; sušviesėti
Dictionary of the Lithuanian Language.